Kūčios
„Kūčių naktis. Dangus žvaigždėtas, mėnesiena, šąla. Keliai tušti, niekas nei eina, nei važiuoja. Kas gali būti neparvažiavęs Kūčių laiku? Net vagis, nakties mėgėjas, tą naktį esti namie – jį apsiaučia Kūčių ramumas“. (Mikalojus Katkus)
Kūčių tradicijoje persipina įvairios simbolinės prasmės ir ritualai, aukojimai, burtai, tikėjimai, labai ryškus ryšys tarp žmogaus, gamtos ir dangaus reiškinių. Kūčių naktį gamtoje įvyksta lūžis, prasideda naujas ciklas, kas buvo sena, sunyksta ir gimsta nauja.
Tai – Saulės sugrįžimo šventė. Saulės sugrįžimo senoliai pradėdavo laukti lapkričio pabaigoje, kai jau visas derlius – aruoduose, gyvuliai tvartuose. Tuomet galima džiaugtis ir padėkoti dievams. Šis laikotarpis – tamsesnis, ramesnis, tai – susikaupimo laikas (dabar – Advento laikotarpis).
Gruodžio pabaigoje, Saulei sugrįžus, prasidėdavo iškilmingos apeigos. Po Kūčių vakarienės jos dar tęsdavosi apie dvylika dienų iki vadinamųjų Kūčelių (dabar – Trys karaliai).
Norėdami, kad sodybose neužsiliktų kokia nors nepageidaujama ano pasaulio būtybė, lietuviai anglimi ar nuodėguliu pažymėdavo pastatus trimis magiškais dangaus ženklais – kryželiais.
Kūčios buvo bendruomeniškumo šventė, buvo atliekamas aukojimo ritualas už tų metų derlių.
Buvo labai ryškus protėvių kultas ir padėka mirusiesiems – ant stalo dedama tuščia lėkštė išėjusiems šeimos ar bendruomenės nariams, po vakarienės stalas nenukraustomas tikint, kad namus aplankys protėviai.
Senovėje Kūčių naktis prabėgdavo budint. Budėjimo, o kartu ir apsauginę paskirtį atlikdavo nuolat deganti šventinė ugnis krosnyje, kūrenamoje visą šventinį laikotarpį.
Senoliai prie stalo sėsdavo sužibus pirmai vakaro žvaigždei. Šiaudinėmis žvaigždėmis puošdavo namus, kabindavo jas palei stalą, krikštasuolėje. Kūčių naktį iš žvaigždžių spėdavo ateitį, apie kitų metų derlių, gyvenimo sėkmę. Buvo tikima, kad kiekvienas žmogus danguje turi savo žvaigždę. Žmogui gimstant, žvaigždė įsižiebia, o mirštant nukrenta. Todėl pamatęs krentančią žvaigždę žmogus susimąstydavo apie būties trapumą ir laikinumą.
Parengta asociacijos narės Vaivos Neteckienės, pagal Aleksandro Žarskaus ,,Rėdos knyga“
TV kultūros laidų ciklas ,,Baltų šventadieniai. Kūčios. Kalėdos.“ Sigutis Jačėnas, 2019 m. videoįrašas YouTube